Šios savaitės trečiadinį (birželio 21 d.) teko laimė saulę pasitikt Aukštumalos pelkėje. Vaizdai kaip iš kitos realybės. Prie pat pelkės, vos prasidedant pažintiniam takui pasitiko tekšės - retas šiaurietis augalas, vedantis skanias oranžines uogas.
Po to jos pastebėtos kartu, ir va tada kyla įtarimas, gal ne visos saulašarės ilgalapės, o tai hibridas - bukalapė saulašarė (Drosera x obovata), o pati ilgalapė saulašarė auga ežerėlių pakrantėse, nes mėgsta drėgnesnes vietas.
Antroji tą paačią dieną aplankyta pelkė buvo Plynoji, esanti
Skirtumas nuo Aukštumalos akivaizdus, pelkės peizažas tikrai pateisina jos vardą: kiminai, žemos žolės ir pušaitės, kurių absoliuti dauguma auga palei pelkės paviršių. Aukščiau paūgėjusios dėl nežinomų man priežasčių tiesiog nudžiūna.
Dar nepradėjus eiti pažintiniu taku jau pamatai kažką neįprasto - (Platanthera bifolia). Kai pasiekiau šią pelkę, saulė jau buvo pakilusi, diena vėjuota, taigi, blandys neskleidė beveik jokio aromato.
Vos prasidėjus pažintiniam takui, lankytojus pasitinka gegūnių pieva su informaciniu stendu. Nors stendas pasakoja apie aukštąją gegūnę, šalia jo buvo beveik vien žydinčios (Dactylorhiza maculata). Nors vėl gi - su rūšies nustatymu galiu ir klysti.
Saulašarės prasideda artėjant link pelkės centro. ir apskritalapės, ir ilgalapės (čia, skirtingai nei Aukštumaloje, jų lapeliai laibesni, bet auga tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir apskritalapės).
Žydi paprastosios spanguolės ir, spėju, jų smulkiauogis porūšis, anksčiau laikytas atskira rūšimi - smulkiauoge spanguole (Vaccinium microcarpon). Nes mačiau rausvesniais žiedais bei jau nužydėjusių ir spėjusių paauginti uogas.
Tiesa, prie pažintinio tako pradžios aikštelė automobiliams mažoka, bet už 10 metrų apleista poilsiavietė "Dvarelis" (nors labiau tiktų "Garšvynė"), prie kurios galima pasistatyti automobilius (tuo atveju, jei važiuoja didesnė kompanija), nes kelias - katastrofiškai dulkantis žvyrkelis, ir jam gerai uždulkėjus, kiti vairuotojai galėtų laiku ir nepastebėti pakelėje palikto jūsų automobilio.
Daugiau nuotraukų su šių dviejų pelkių vaizdais bei juose augančiais augalais įkelsiu svetainėje, bet tikrai kiek vėliau - darbymetis, ir nelabai yra kada jas sutvarkyti.
Dar viena, vabzdžiaėdžiais augalais nepasižyminti, bet orchidėjų gausėjimu džiuginanti drėgna vieta - Juodšilių upelio krantai. Šią savaitę pražydo aukštosios gegūnės.
Nors metai dar tik įsibėgėja, bet jau pavyko ištrūkti net į kelias pelkes. Mat metų pradžioje sugalvojau, kad 2018-taisiais kas mėnesį apsilankysiu bent vienoje pelkėje. Pirmoji (už sausio mėn.) aplankyta per pasaulinę pelkių dieną, vasario 2-ąją. Tai Varnikų pažintinis takas. Nuotraukos . Vėliau atsiras ir įspūdžiai, ir nuoroda į juos.
Antroji (jau už vasario mėn.), aplankyta vasario 16-tąją - Dubravos rezervatinė apyrubė. Čia įspūdžių dar daugiau, jie pasirodys kiek vėliau adresu.
Na, o kovo mėn. gal pavyks pakliūti į Čepkelių mokomąjį taką, Ilgašilio pelkės ir Skroblaus pažintinius takus. Vienu šūviu - zuikiai trys
Visi norintys (ir dėl savo norų tikri) prisijungti prie šios iniciatyvos apie tai pasisako arba šioje temoje, arba elektroniniu paštu administratorius@akivaras.lt. Organizacines smulkmenas turėtumėm nesunkiai suderinti. Neapsisprendę mąsto tol, kol arba apsispręs, arba atsisakys savo norų
Kadangi per žiemą gausiai prisnigo, o pavasarį atleido, kelias į Čepkelius tapo nepravažiuojamas. Taigi, teko šiek tiek pakeisti maršrutą.
Pirmiausia, vietoje Čepkelių kartu su gide aplankėm Marcinkonių pakraštyje esančią pelkę Meškos šikną, po to pasižvalgėm, paspanguoliavom ir pašnipinėjom svirbelius Bakanauskų pelkutėje, o galiausiai nuklampojom prie Laumių daubos, esančios už keleto kilometrų nuo Puvočių.
Pėsčiomis per šlapią sniegą gavosi beveik 14 km.
Linkėjimai nuo žygio dalyvių visiems, pasilikusiems namie!
Prikabintas failas:
prie vėliavos.jpg [ 308.38 KiB | Peržiūrėta 13062 kartus(ų) ]
Užsiregistravo: 2011 09 13, 20:02 Pranešimai: 311 Miestas: Vilnius
Neseniai pasitaikė proga "prasibėgti" per Gento universiteto (Belgija) botanikos sodą. Vabzdžiaėdžių augalų salelė yra lauke - kiek nustebau, bet matyt atsparūs augalai parinkti, o ir klimatas gal kiek šiltesnis ten. Šilumamėgių vabzdžiaėdžių kolekcijos nėra viešai lankomos, bet malonus universiteto darbuotojas jas asmeniškai aprodė. Įkeliu kelias nuotraukas.
Birželis - Baltosios Vokės pelkės pakraštys, su orchidėjomis ir nuostabiais irisais, didingais pavieniais ąžuolais ir vinguriuojančia Vokės upele. O taip pat - Terešiškių pieva, po kurią reiks atidžiau pasižvalgyti.
Taigi, jei spalis liko be pelkės, tai lapkritys net su trim. Gal tiksliau - dviem su puse Aplankytos pelkės apylinkėse: Raudonoji bala, Giedraitiškių ir Dabravolės pelkės. Deja, važiuojant link Raudonosios balos buvo pasirinktas ne pats geriausias keliukas, ir jau prie tikslo "pavyko" pakabinti mašiną ant dugno ir įsliuogti ratu į balą. Išsikapanojimas užtruko gal valandą ir buvo nutartą daugiau likimo už ūsų nebandyti. Taigi, Raudonbalė liko pamatyta iš tolo.
Šios dienos trumpa išvyka - link Juodšilių durpyno Baltosios Vokės pelkėje. deja, ir šįsyk nelabai pavyko galutinį tikslą pasiekt. Pasivaikščiojau tik aplink durpyną. Niekaip neradau "įėjimo" vidun, aplink 2-3 metrų melioraciniai grioviai pilni vandens.
Kelionė link tikslo žvyrkeliu per eutrofikuotą šlapią pievą. Nendrės iš kairės, nendrės iš dešinės. Tik šiugždu šiugždu. O jau paukščių tai visas paukštynas pavasary čia turėtų suktis.
Ir nelabai kažkaip vienam vaikštosi. tai pranešimai per tv apie Lietuvoje apsigyvenusias ir žiemot pasilikusias kelias meškas, tai va - kažkas nugraužė žievę medžio aukštyje man virš galvos... tai kažkaip nejauku...
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite prikabinti failų šiame forume
Prisijungti
Registruotis
DUK
